velketai

velkẽtai sm. pl. (2) K, LsB570 1. Sch337, N, K žr. velketas 1: Su velkẽtais velka žagrę: dvi karti sudėti kryžkryžiais dėl vilkimo vadinas velkẽtais J. Uždėk akėčias ant velkẽtų Vdk. ^ Kelines pasidėjęs: „Še, Dieve, padėk“. – Kad artojis art išėjęs velketùs pasideda Sch55. 2. OGL I201 pakinktai.